- maitintojas
- maiti̇̀ntojas, maiti̇̀ntoja dkt. Vieni̇̀ntelis šeimõs, vai̇̃ko maiti̇̀ntojas.
.
maitintojas
Look at other dictionaries:
maitintojas — maitìntojas ( is K), a smob. (1) kas maitina, penėtojas: Verkdama atbėgo jo žmona, atėjo duktė ir puolė savo maitintoją A.Vien. Žuvo žmogus, šeimos maitintojas Pt. Meldė žmona, kad paliktų jų maitintoją karvę S.Nėr. Bręsta sunki rugio… … Dictionary of the Lithuanian Language
duondavys — duondavỹs, ė̃ smob. (3a), duondavis, ė (1) 1. Krš maitintojas: Dabar tu matai, kad buvo mūsų troboj vienas duondavys, o nuo šiol jau du duondaviai J.Balt. Tos šeimos duondavis pradėjo dirbti rš. Menkas duondavis mano vyras – dirba dirba, o nieko … Dictionary of the Lithuanian Language
išlaikytojas — išlaikytojas, a smob. (1); R124, N valdytojas, prižiūrėtojas, maitintojas: Jis buvo … išlaikytojis savo žmonių BbSir49,17. Išlaikytojau dangaus ir žemės! prš. laikytojas; išlaikytojas; palaikytojas; prilaikytojas; sulaikytojas; užlaikytojas … Dictionary of the Lithuanian Language
išmaitintojas — išmaitìntojas, a smob. (1) kas išmaitina, išlaiko: Jaudžemis yra vyriausias sūnus nekurios biednos našlės ir buvo vienatijis išmaitintojis savo motinos LC1880,46. maitintojas; išmaitintojas … Dictionary of the Lithuanian Language
nuopenas — 2 nuopenas, a smob. (1) 1. N bevaikio valstiečio prisiimtas įpėdinis ir maitintojas. 2. [K] kas gauna išimtinę, išlaikymą lig gyvenimo pabaigos … Dictionary of the Lithuanian Language
pelnininkas — pelniniñkas, ė smob. (2) 1. K kas pelnosi, uždarbiauja: Taigi dydis pelno tų pelnininkų prideri nuo mažumo dirbtuvininkų A1884,303. Pelniniñkas! Su liežuviu galì pelnyti Vn. ║ išlaikytojas, maitintojas: Jųjų moteros pasiliko be pelniniñko… … Dictionary of the Lithuanian Language
priepenas — sm. (1) 1. R, MŽ, N, K išlaikomas, prižiūrimas savas žmogus. ║ maitinamas asmuo: Kiek pati dirba, kiek ne, ale priepeną (savo mažą vaiką) visada kartu prie stalo sodins Kair. Aš turiu priepeną, mitį (apie veltėdį žmogų) Grz. 2. KII303 augintinis … Dictionary of the Lithuanian Language
vilva — vìlva scom. (1) 1. JD250, Š, Rtr, BŽ305, NdŽ, KŽ, FrnW suvedžiotojas, apgavikas, sukčius: Viliojo vìlva, viliojo, mylimą mergelę viliojo JV928. 2. J maitintojas: Vìlva penėjo jautį, tai veselijo pjauti… Tam vilvai teko taukai, tai jo bus geri… … Dictionary of the Lithuanian Language
